Paauglių burnos higiena: kas keičiasi nuo 12 iki 17 metų

Nuo 7 metų vaikai paprastai jau valosi patys, o paauglystėje valymas tampa visiškai savarankiškas. Įgūdžiai ne visada spėja su atsakomybe: valoma skubant, trumpiau nei dvi minutes, praleidžiami vidiniai paviršiai ir tarpdančiai.

Keičiasi ir dienotvarkė: pamokos, būreliai, treniruotės, užkandžiai tarp jų, energiniai ir gazuoti gėrimai. Daliai paauglių uždedami breketai, kurie sukuria daug naujų vietų apnašoms. Dėl to dantenų kraujavimas valant paauglystėje dažnas. Dažniausiai tai apnašų sukeltas dantenų uždegimas, kuris ankstyvoje stadijoje praeina kruopščiau valant dantis ir tarpdančius.

Šaltiniai: Šaltinis 1, Šaltinis 13

Nuo 7 metų JK nacionalinė sveikatos tarnyba (NHS) nurodo pastą su 1 350–1 500 ppm fluorido. Dantys valomi du kartus per dieną maždaug po 2 minutes, paskutinį kartą – prieš miegą. Po valymo pasta išspjaunama, bet burna vandeniu neskalaujama, kad fluoridas liktų ant dantų.

Tarpdančiai valomi kartą per dieną siūlu ar tarpdančių šepetėliais. Šepetėlis keičiamas maždaug kas 3–4 mėnesius arba anksčiau, kai šereliai išsiskleidžia.

Paaugliams dažniau padeda ne priminimai, o aiški tvarka: laikmatis telefone, šepetėlis matomoje vietoje, tarpdančių priemonė šalia jo. Kaip parinkti tarpdančių priemonę – Tarpdančių priežiūra.

Šaltiniai: Šaltinis 1, Šaltinis 2, Šaltinis 3

Su breketais apnašos kaupiasi aplink atramas ir po lankeliu. Valoma virš lankelio, ant jo ir po juo, o tarpai aplink atramas – mažu tarpdančių šepetėliu. NHS tarpdančių šepetėliu pataria valyti po breketais kasdien.

Po valymo verta pasižiūrėti į veidrodį: balsvos apnašos aplink atramas rodo, kad vieta liko neišvalyta. Apnašų dažymo tabletė kartą per savaitę parodo tai dar aiškiau. Išsamiai – Burnos higiena nešiojant breketus.

Šaltiniai: Šaltinis 4, Šaltinis 5

Jie dažnai būna ir saldūs, ir rūgštūs. Britų Burnos sveikatos fondas (Oral Health Foundation) rūgščių gėrimų sąraše nurodo gazuotus (taip pat be cukraus), energinius ir sporto gėrimus, vaisių sultis ir tirštus vaisių gėrimus (glotnučius). Rūgštis suminkština emalį, o cukrus maitina apnašų bakterijas.

Labiausiai kenkia gurkšnojimas visą dieną. JK gairės pataria mažinti ir saldžių gėrimų kiekį, ir dažnumą, vaisių sultis ir glotnučius riboti iki 150 ml per dieną. Praktiškai: saldų ar rūgštų gėrimą išgerti prie valgio, tarp valgių rinktis vandenį, o dantis po rūgštaus gėrimo valyti ne iš karto, o maždaug po valandos.

Šaltiniai: Šaltinis 6, Šaltinis 7

Pasaulio sveikatos organizacija tabako vartojimą kartu su prasta burnos higiena nurodo kaip pagrindinius periodonto ligų rizikos veiksnius. Europos periodontologijos federacijos gairės sergant periodontitu rekomenduoja padėti mesti rūkyti kaip vieną pirmųjų žingsnių.

Su paaugliu apie tai verta kalbėti atvirai ir be gąsdinimų: dantenų ligos vystosi lėtai ir ilgai neskauda, todėl pasekmės išryškėja po metų, ne po savaitės.

Šaltiniai: Šaltinis 8, Šaltinis 9

JK Nacionalinio sveikatos ir priežiūros kokybės instituto (NICE) gairės jaunesniems nei 18 metų nustato, kad patikros pas gydytoją odontologą intervalas neturėtų būti ilgesnis nei 12 mėnesių, nes ėduonis vaikams ir paaugliams gali progresuoti greičiau. Profesionalios higienos dažnumas priklauso nuo apnašų kiekio, dantenų būklės ir to, ar nešiojami breketai.

Nešiojant breketus higienos dažnumą nustato ortodontas kartu su burnos higieniste. Vizito metu paauglys parodo, kaip valo namuose, – tada aišku, ką koreguoti. Iki 16 metų paauglys į vizitą paprastai ateina su tėvais ar kitu atstovu.

Kaip vyksta pati procedūra, aprašyta straipsnyje Profesionalios burnos higienos etapai.

Šaltinis: Šaltinis 10